Profesinė ekskursija ir bepročių bokštas

Paskutinė kelionės diena. Kol šeima smagiai apžiūrinėjo žuvytes, aš pasiemiau pusdienį ekskursijai, kuri įdomi buvo tik man. Alio, aš Vienoje ir neaplankysiu psichoterapijos senelio Freudo? Vienoje Freudas gyveno ir dirbo. Čia jis sukūrė pagrindines savo teorijas ir su jomis gimė psichoanalizė. Daugybė jo mokinių vėliau sukūrė atskiras mokyklas, atskiras terapines šakas.
Aplankiau, atsiminiau idėjas, kurios mane įkvepia ir erzina. Pasižavėjau, kiek drąsos, įžvalgos ir intelekto reikėjo sudėti tiek naujų idėjų į teoriją ir taip garsiai apie tai kalbėti.

Bet labiausiai kažkodėl užsiliko galvoje Narrenturm, arba Bepročių bokštas (Lunatics tower). 18 amžiuje jį pastatė tam, kad nepagydomieji ar nepasiturintys pacientai būtų ištraukti iš požemių, kur jie buvo laikomi iki mirties. Toks modernus ir humaniškas (tiems laikams) sprendimas ir paskatinimas gydyti psichikos sutrikimus. Išskyrus tai, kad iki humaniškumo ten dar buvo tolokai. Gydymo metodai buvo kraujo nuleidimas, badas, grandinės, tramdomieji marškiniai, šaltis ir izoliacija. Kai kurie pacientai miegodavo tiesiog ant šiaudų krūvos.

Tai ne šiaip bokštelis, o tikrų tikriausias Bepročių bokštas (Lunatic tower arba Narrenturm). 18 amžiuje jį pastatė tam, kad nepagydomieji ar nepasiturintys pacientai būtų ištraukti iš požemių, kur jie buvo tiesiog laikomi iki mirties. Toks modernus ir humaniškas (tiems laikams) sprendimas ir paskatinimas gydyti psichikos sutrikimus.

Išskyrus tai, kad iki humaniškumo ten dar buvo tolokai. Gydymo metodai buvo kraujo nuleidimas, badas, grandinės, tramdomieji marškiniai, šaltis ir izoliacija. Kai kurie pacientai miegodavo tiesiog ant šiaudų krūvos.

Pagrindinis tikslas čia buvo ne gydyti pacientus, o apsaugoti visuomenę nuo jų, tad labiau kalėjimas nei ligoninė. Turbūt tai keitėsi, nes po ~50 metų nuo jos atidarymo pagaliau buvo įdarbintas ir psichiatras. Jei teisingai supratau, jis pasistengė, kad visi miegotų ant lovų.

Dar vėliau pradėjo aiškėti, kad izoliacija ir prastos gyvenimo sąlygos blogina psichikos būklę ir moderni ligoninė tapo atgyvena. Psichiatrija modernėjo, o Narrenturm pasirodė netikęs terapinėms intervencijoms pirmiausia dėl savo architektūros.

Kai Freudas baigė mediciną ši ligoninė buvo ~20 m. uždaryta ir paversta bendrabučiu. Dabar čia anatomijos muziejus ir universiteto dalis.

Įdomus momentas, kurį pastebėjau būdama jau ten – Narrenturm stovi Viktoro Franklio gatvėje.

O Viktoras Franklis - žmogus, kuris daug rašė apie vidinę laisvę, orumą ir prasmės paieškas, atrodytų, nepakeliamose sąlygose ir sukūrė atskirą psichoterapinę kryptį. Turbūt ne atsitiktinai būtent jo vardas parinktas šiai gatvei. O Franklis, beje, savo kelią pradėjo nuo to paties Freudo – paauglystėje rašydamas jam laiškus (ir gaudamas atsakymus) ir jo žurnale išspausdinęs pirmą savo straipsnį.

Galvojau aplankysiu kelias nesusijusias vietas, o susisiejo. :)