Konsultacijos

Kada kreiptis?

Psichoterapijai žmonės paprastai kreipiasi tada, kai jaučia tam tikrą kančią, kuri trukdo kasdieniam gyvenimui. Dažniausiai į mane kreipiamasi dėl nerimo, panikos atakų, nuotaikos sutrikimų (depresija, nerimas, bipolinis sutr.), trauminių patirčių (po sukrečiančių įvykių, prievartos, vaikystės traumų), valgymo sutrikimų ir perdegimo. Bet būna ir taip, kad pastebi - santykiai, karjera ar kitos sritys nesiklosto taip kaip norėtųsi ir ateina suprasti - kodėl. 

Kviečiu kreiptis būtent į mane, jei nori ieškoti savo problemos šaknų, mokytis gyventi atviriau, autentiškiau, laisviau. Orientuojuosi į giluminį darbą. Galiu pasiūlyti papildomų pratimų, metodų, tačiau psichoterapijoje daugiau dėmesio skirsime pokalbiui, atsivėrimui, saugiai erdvei ir ryšiui. 

REGISTRACIJA

Kiek tai užtrunka?

Kadangi tikslai terapijai labai skirtingi, skirtinga ir jos trukmė. Jei ateinate su konkrečiu nedideliu klausimu, jums gali pakakti vienkartinės konsultacijos, krizei 1 - 3 mėnesių. Na o jei ateinate giluminių pokyčių, terapija gali trukti ir ne vienus metus - juk formavotės ne vienerius metus, tad ir įsisąmoninti savo elgesį, jo motyvus ir jį keisti taip pat užtruks.

Psichodinaminis požiūris yra apie leidimąsi gilyn, link šaknų, tad aš nebūsiu specialistė, kuri dirbs tik su simptomais. Jei jaučiate nerimą, aš turėsiu polinkį gilintis, iš kur jis, kam jis, koks vidinis konfliktas po juo slypi, o gal tai traumos pasekmė - tada kviesiu dirbti su ja. Mano požiūris toks, kad mokytis kvėpavimo pratimų, nusiraminimo tikrai praverčia, tačiau neretai tai problemos neišsprendžia.

Ko tikėtis?

Pirmosios sesijos paprastai skirtos susipažinimui - aš pažindinuosi su jūsų istorija ir sunkumais ir jumis kaip asmenybe. Jūs pažindinatės su manimi, mano bendravimo būdu ir matuojatės, kiek aš jums tinkama kaip terapeutė. Bet kokios terapijos efektyvumui ryšys yra vienas svarbiausių aspektų. Ar jis mezgasi galima pajusti jau per pirmus kelis susitikimus - jei aš jus erzinu, šalia manęs jums pernelyg nejauku ar jaučiate, kad jums reikalingas kitoks terapijos modelis, svarbu apie tai kalbėti garsiai. Manęs tai negąsdina ir nežeidžia - visi esame skirtingi, tad mielai parekomenduosiu kitų kolegų.

Sesijų metu kalbamės apie tai, apie ką norisi jums. Taip prieiname prie to, kas jums aktualiausia. Net jei vieną sesiją kalbėsite apie vaikystę, o kitą apie darbą - pamažu visos šios istorijos susijungia į vieną didelį jūsų gyvenimo paveikslą, kuriame daug kas tarpusavyje susiję. Ir dažnai susiję jūsų elgesiu, jūsų interpretacijomis, jūsų baimėmis. Šie atradimai labai svarbūs, nes padeda įsisąmoninti, į ką ir kaip reaguojate, kas jums svarbu, kur jūsų ribos. Čia atsiranda daug laisvės ir galimybių keisti savo gyvenimą taip, kad būtų gera jį gyventi. Depresija, nerimas ir kiti sunkumai didele dalimi yra tik pasekmė to, kaip mes gyvename.

Galima tikėtis ir to, kad tai, kas paprastai ateina į bet kuriuos jūsų gyvenimo santykius ateis ir į mūsų santykį. Dėl to svarbu kalbėtis apie momentus, kai nesinori ateiti, kai kažkas pasikeičia mūsų santykyje, pykstate ar pradedate nepasitikėti. Gali kilti noras staiga nutraukti terapiją (jūs visada galite tą padaryti) - dažniausiai tai būna, kai žmogus pradeda nerimauti, kad per daug atsiskleidė, kad aš jį teisiu ar vertinu. Jei kalbėsite apie tai garsiai, turėsite galimybę pamatyti, kad ši fantazija nieko bendro su realybe neturi. Pamažu galite pradėti pastebėti, kad ir kitų santykių vengiate dėl panašių fantazijų. Tikriausiai kažkuriuo metu tai buvo jūsų realybė, bet dabar - nebūtinai.

Na ir pabaigai siūlau palikti 2-4 sesijas. Jei jaučiate, kad pasiekėte savo terapijos tikslus, skirti laiko atsisveikinimui. Galima vienu metu ir norėti atsisveikinti, ir jausti liūdesį ar nerimą, kaip gyvensiu be terapijos. Tačiau jau terapijoje išmoksite, kad leidus sau paliūdėti, tinkamai atsisveikinti, apie nerimą kalbėti garsiai - darosi lengviau. Atsisveikinimas skirtas ir tam, kad dar kartą įsisąmonintumėte, kaip priėjote prie savo sunkumo ir kaip terapija padėjo iš jo išeiti - kokius įrankius išsinešate, kaip padėsite sau jei prasta savijauta grįš.

Kada geriau individuali, o kada grupinė terapija?

Pirmiausia dauguma žmonių kreipiasi dėl individualios terapijos, bijodami atsiskleisti grupėje. Individuali terapija yra kiek ramesnė, lėtesnė, ji labai svarbi ir reikalinga, kai norisi isikalbėti, išpilti emocijas, kai gyvenime vyksta krizė ir pirmiausia reikia susirinkti save ir pasijusti tvirčiau. Gali būti vertinga pradėti nuo individualios terapijos jei anksčiau gilintis į save, kalbėti apie emocinius išgyvenimus apskritai neteko.

Grupinė terapija dažnai seka po individualios - ji padeda išjudinti, bandyti naujus elgesio ir santykių modelius čia pat grupėje, moko pasitikėti, pasiimti sau erdvės. Grupė yra mažas pasaulio modelis ir gyvenimo repeticija, tačiau saugi ir palaikanti. Grupės dalyviai dažnai kalba, kad grupėje jaučiasi kaip šeimoje ir grupė suteikia daugiau tvirtumo. Patirtis, kad ne vien terapeutas, bet ir "paprasti žmonės" gali suprasti, priimti tave visokį yra labai svarbi. Taip pat, grupėje yra daugiau veidrodžių, dalyviai gali pamatyti tai, ko nepamato terapeutas arba pasakyti tuos pačius žodžius kitaip. Grupė suteikia daugiau galimybių augti, tačiau ateiti į ją tikrai reikia daugiau drąsos.